Šilumos izoliacija

Thermano plokštės

„Thermano“ plokštės:
Statybų sektoriuje pastatų energinio naudingumo reikalavimai su lyg kiekvienais metais griežtėja, todėl kyla vis didesnių iššūkių juos išpildyti ir, šiltinant pastato sienas bei stogą, išvengti pusės metro storio konstrukcijų. Dėl to, pastatų projektuotojai bei vystytojai yra priversti rinktis kitas šilumos izoliacijos alternatyvas kurios yra pagamintos iš medžiagų su mažesniais šilumos laidumo koeficientais. Puikus pasirinkimas yra plokštės iš  poliizocianurato putos (PIR) – medžiaga gerai žinoma ir plačiai naudojama šilumos izoliavimui JAV ir Vakarų Europoje. Kuo labiau kyla pastatų energinio naudingumo reikalavimai tuo didesnė šios medžiagos paklausa Lietuvoje.

Geriausia termoizoliacija ir mažiausias storis
Atsižvelgiant į energinio naudingumo reikalavimų griežtėjimą ir vis augančią rinkos paklausą, įmonė „Balex Metal“, turėdama didelę patirtį daugiasluoksnių plokščių gamyboje, siūlo naują produktą – Thermano plokštes, gaminamas iš kietų poliizocianurato putų. Šių putų deklaruojamasis šilumos laidumo koeficientas λD, įvertinus senėjimą, yra 0,023 W/m·K – vienas iš mažiausių tarp šiuo metu Lietuvos rinkoje esančių termoizoliacinių medžiagų. Pagal šį parametrą nustatomas šiltinimo medžiagos efektyvumas.

Medžiagos sluoksnio šilumos izoliavimo rodikliai, kurių pagalba nustatomas reikalingas termoizoliacinės medžiagos storis, yra du: atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (U, matuojamas W/m²·K) bei atitvaros šiluminė varža (R, matuojamas m²·K/W). Jų reikšmės atitinkamai energinei klasei dažniausiai yra nurodomos statybos techniniuose reglamentuose. Šie dydžiai yra atvirkšti vienas kitam: norint nustatyti U per R, gauname U=1/R ir atvirkščiai. Taip reikalingas termoizoliacijos sluoksnio storis nustatomas naudojant formules:

t=λD/U  arba  t=λD·R.

Pavyzdžiui, nustatykime reikalingą Thermano plokščių storį gyvenamojo namo stogui pagal STR 2.05.0.2013 reikalavimus (U=0,10 W/m²·K):

t=λD/U=0,023/0,1=0,230 m.